Apatija reikšmė

Apatija - (lot. apathia < gr. apatheia - abejingumas, bejausmiškumas): 1. visiškas abejingumas sau pačiam, aplinkiniams ir aplinkai, nesirūpinimas savo likimu; 2. filos. senovės graikų ir romėnų filosofijoje: visiška laisvė nuo afektų ir aistrų, ideali dorovinė būsena, kurios turi siekti žmogus.

Apatija angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Apãtija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Apãtija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Apãtija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)