Apostazė reikšmė

Apostazė - (gr. apostasia - atskilimas, atsimetimas): 1. visiškas, savanoriškas ir sąmoningas tikybos išsižadėjimas, krikščionių iš pat pradžių laikytas sunkiausiu nusikaltimu bažnyčiai, nuo IV a. - ir valstybei; 2. pasitraukimas iš dvasininkų luomo; 3. pasitraukimas iš vienuolystės.

Apostazė angliškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Apostãzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)