Babelis reikšmė

Babelis - (hebr. Babel - Babilonas (Babilonijos sostinė) < akadų k. Bab-ilu - Dievo vartai): 1. ~i o bokštas- pasak Biblijos: Jie kalbėjo: Eiva pasistatykime sau miestą ir bokštų, kurio viršūnė siektų dangų, ir padarykime savo vardą garsų pirma negu išsiskirstysime į visus kraštus (Pr11,4); ~io bokštas turėjęs siekti dangų, bet Dievas nubaudęs statytojus už pasipūtimą ir išdidumą: sumaišęs jų kalbas; bokštas likęs nebaigtas, nes statytojai, negalėdami susikalbėti, metę statybą; čia atsispindi Senojo ir Naujojo Testamento sąsajos: Senajame Testamente Dievas nubaudė žmones sumaišydamas kalbas, o Naujajame Testamente Dievas per Sekmines atsiuntė Šventąją Dvasią apaštalams, suteikė jiems kalbų dovana, kad jie galėtų skelbti Evangeliją visomis kalbomis visuose kraštuose: istorikai mano, kad ~io bokšto legenda sietina su rekonstruota ~io šventykla - 90 m aukščio 7 pakopų zikuratu (piramidės pavidalo laiptais į dangų); 2. prk. nesusiklausymas, sąmyšis.

Babelis frazeologizmai
Kirčiavimas:
1. Bãbelis (dktv. T. vyr.gim. vnsk. V.)