Baritonas reikšmė

I baritonas - (it. baritono < gr. barytonos-žemas (balsas)) muz.: 1. vyro vidutinio registro balsas, diapazonas A-a1; 2. styginis muzikos instrumentas; stygos dviejų rūšių: šešios - septynios melodinės (griežiama stryku) ir apie dvidešimt rezonansinių; sukonstruotas XVIII a. Vokietijoje; 3. pučiamasis muzikos instrumentas; diapazonas E-b1; juo griežiama pučiamųjų orkestre.,

II baritonas - 1. lingv. žodis, kurio galūnė niekada neturi kirčio - brolis, dumai; 2. lit. dinaminis sintagmos tipas, kurios paskutinis skiemuo nekirčiuotas.

Baritonas angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Baritònas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)