Vertėjas
Bėjus reikšmė
Bėjus - (turk. bey - ponas) - Artimųjų ir Vidurinių Rytų gimininės genties, vėliau feodalinės diduomenės valdovo ar kunigaikščio titulas, vartojamas nuo XIV a.Kirčiavimas:
1. Bė̃jus (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Bėjùs (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)
Terminų žodynas