Bunkeris reikšmė

Bunkeris - (vok. Bunkier < angl. bunker): 1. plieninis, gelžbetoninis, medinis rezervuaras, dėžė ar aruodas birioms medžiagoms (grūdams, smėliui, cementui koksui, akmens anglims, rūdai) laikyti trumpą laiką; 2. laivo patalpa greta katilinės laikyti kietojo kuro atsargai, kurios reikia reisui, pridedant audros atsargą; 3. tvirta slėptuvė, statoma iš gelžbetonio, betono, akmenų, plytų, medžio, skirta kariams pasislėpti ir apsisaugoti nuo priešo ugnies.

Bunkeris angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Bùnkeris (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)