Edenas reikšmė

Edenas - (hebr. Eden - sodas < akadų k. edin < šumerų k. eden): 1. Biblijoje aprašytas rojus, kuriame Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą bei Ievą ir iš kurio už nepaklusnumą išvarė; 2. judaizme – teisiųjų amžinojo gyvenimo po mirties vieta; E. apibrėžtas Pradžios knygoje Senajame Testamente kaip sodas, plytintis į rytus nuo Izraelio, toje vietoje, kurią užlieja upė, išsišakojusi į keturias upes: Pisoną, Tigrą, Eufratą ir Gehoną: O Viešpats Dievas buvo pradžioje įveisęs linksmybių Rojų; jame patalpino sutvertą žmogų. Ir Viešpats Dievas išželdino iš žemės visokius medžius, gražius pasižiūrėti ir vedančius vaisius skanius valgyti; taip pat Rojaus viduryje gyvybės medį ir medį žinojimo gero ir pikto. Ir iš linksmybių vietos tekėjo upė Rojui sudrėkinti, kuri iš tenai skyrėsi į keturias upes (Pr 2, 8-10).
Kirčiavimas:
1. Èdenas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)