Elegija reikšmė

Elegija - (gr. elege'ia < elegos - rauda) lit.: 1. lyrinis eleginio disticho formos antikinės, graikų ir romėnų, poezijos kūrinys; 2. iš jo susiformavęs vėlesnių laikų eilėraštis, persmelktas grauduliu, liūdesiu, susimąstymu, pasižymintis poetiniu intymumu, pvz.: Gyvenimo mano saulutė jau leidžia Kas kartą šešėlius ilgyn ir ilgyn; Jausmai bekovodami poilsio geidžia, Kas dieną prie karsto slenku jau artyn. (P. Vaičaitis); 3. muzikos žanras - gedulinga daina ar instrumentinė pjesė.

Elegija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Elègija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Elègija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Elègija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)