Eminencija reikšmė

Eminencija - (lot. eminentia - prakilnumas, pranašumas, garbingumas): 1. katalikų kardinolų ir vyskupų garbės titulas, įsteigtas 1644 popiežiaus Urbono VIII (Urban VIII; tikr. Matėjas Barberinis; 1568-1644); 2. tą titulą turintis asmuo; 3. dvasininkų kurfiurstų ir joanitų ordino didžiojo magistro titulas iki XVII a.

Eminencija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Emineñcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Emineñcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Emineñcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)