Epifora reikšmė

Epifora - (gr. epiphora - pakartojimas) - lit. stilistinė figūra: vieno (a) ar kelių žodžių (b) kartojimas gretimų frazių ar poezijos eilučių bei posmų pabaigoje (c), pvz.: a) Šiapus jūrų varpai, Vakariniai varpai, o anapus - sidabro rytojus. (Tysliava). b) Mano mintys, mano svajos - tai vis tu. Mano dainos, mano sapnas - tai vis tu. (S. Nėris). c) Tarta, ne kartą, sakyta, Kas mumyse, kas viršum, Ir nežinau nieko kito: Cogito - ergo sum. d) Nieko, praradus tikrovę, Nieko nelieka paskum... Gerkim tą gyvąją srovę: Cogito - ergo sum (...).

Epifora latviškai
Kirčiavimas:
1. Epìfora (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Epìfora (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Epìfora (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)