Epika reikšmė

Epika - (lot. epicus < gr. epos - žodis, epinė poezija) -lit. viena iš trijų (kitos - lyrika ir drama) grožinės literatūros rūšių, kuriai priklauso visi pasakojamieji žanrai; pasakojimas - pagrindinė epinio kūrinio meninio pasaulio kūrimo forma; vaizduojamojo pasaulio visus elementus sieja pasakotojo požiūris; individo ir visuomenės gyvenimas vaizduojamas kaip objektyvus, dėsningas procesas arba kaip vidinė psichologinė tikrovė, reiškiama vidiniu monologu; ~os žanrams būdingas epinis atstumas: įvykiai vaizduojami kaip buvę praeityje, skiriantys skaitytoją nuo jo kasdienybės; kiekvienas epinis kūrinys turi ir dramos, ir lyrikos elementų.

Epika latviškai
Kirčiavimas:
1. Èpika (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Èpika (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Èpika (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)