Eufonija reikšmė

Eufonija - (gr. euphonia < eu- + phone - garsas): 1. poetinės kalbos garsyno raiškumas, darnumas, skambumas, įtaigumas; 2. eilėtyros šaka, tirianti poetinės kalbos darnumą, sklandumą, prigimtį ir priemones, kurios juos sukuria; 3. lingv. įterptas tam tikras garsas, kad būtų lengviau ištarti, pvz., septyn(ia)aukštis užuot sakę septynaukštis.

Eufonija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Eufònija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Eufònija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Eufònija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)