Feniksas reikšmė

I feniksas - (gr. phoinix): 1. antikos tautų mitologijoje šventas paukštis, pasak graikų istoriko Herodolo (gr. Herodotos; g. tarp 490 ir 480 - m. apie 425 pr.m.e.), kas 500 metų atgimstantis iš savo pelenų; aro didumo, aukso sparnais; jo balsas melodingas; siejamas su Saule; Egipte laikytas Dievo Ra siela, Graikijoje - sielos, kuri, kūnui mirus, atgimdavus, simboliu; f. tapo ir Kristaus nemirtingumo bei prisikėlimo simboliu; viduramžiais jį siejo su nukryžiavimu ir laikė skaistumo atributu; 2. prk. amžino atsinaujinimo, atgimimo simbolis.,

II Feniksas - (gr. Phoinix - Finikijos valdovo Agenoro sūnus) - dangaus pietų pusrutulio žvaigždynas; visos žvaigždės silpnesnės negu 2 ryškio; Lietuvoje nematomos.

Feniksas angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Fèniksas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)