Fonika reikšmė

Fonika - (gr. phonikos - skambantis): 1. poetinės kalbos garsyno savybės - kalbos skambesio darna (eufonija), eiliuotos kalbos sąskambiai (instrumentuotė); 2. poetikos šaka, tirianti poetinės kalbos garsyno savybes (asonansą, aliteraciją, eufoniją, onomatopėją).

Fonika angliškai
Kirčiavimas:
1. Fònika (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Fònika (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Fònika (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)