Grota reikšmė

Grota - (vok. Grotte, pranc. grotte - ola < it. grotta - plėšikų slėptuvė): 1. platus urvas skliautiškomis lubomis; 2. abrazijos veikiamo jūros kranto niša, pvz.. Žydroji g. Kaprio (Capri) salos krante; 3. ledyninė g. - ledyno liežuvio niša, iš kurios teka tirpsmo vanduo; 4. parko arba sodo statinys, imituojantis natūralų urvą; būna iškaltas uoloje, įrengtas pastato sienoje arba po žeme, kartais statomas paviljono tipo; ypač paplitęs XVII- XVIII a. Europos parkų architektūroje.

Grota angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Grotà (dlv. mot.gim. būt.l. vnsk. V. neįvardž. nesngr. neveik.r.)
2. Gróta (dlv. mot.gim. būt.l. vnsk. Įn. neįvardž. nesngr. neveik.r.)
3. Grotà (dlv. mot.gim. būt.l. vnsk. Š. neįvardž. nesngr. neveik.r.)
4. Gróta (dlv. bevrd.gim. būt.l. neįvardž. nesngr. neveik.r.)
5. Grotà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
6. Grotà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
7. Gròta (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)