Hagiografija reikšmė

Hagiografija - (gr. hagios - šventas + grapho - rašau; sk. hagijografija) - krikščionių religinės raštijos rūšis - šventųjų gyvenimo aprašymai ir legendos apie juos; pradėta kurti sekant graikų aretalogija; viduramžiais labiausiai garsėjo Genujos arkivyskupo Jokūbo Varadžinierio (1255- 1260) ~ų rinkinys Aukso legenda; ypač daug ~ų buvo kuriama kontrreformacijos laikotarpiu; reikšmingiausi lietuviškosios ~os veikalai yra Motiejaus Valančiaus (1801-1875) kompiliacijos Zivatai šventųjų (1858) ir Gyvenimai šventųjų Dievo (1868).

Hagiografija angliškai
Kirčiavimas:
1. Hagiogrãfija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Hagiogrãfija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Hagiogrãfija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)