Haliucinacija reikšmė

Haliucinacija - (lot. hallucinatio - kliedesys) - patologinis suvokimo sutrikimas: tariamas nesamų dalykų jutimas; ligonis suvokia daiktus, girdi garsus, mato būtybes be išorinio dirgiklio bei realaus objekto; h. dažniausiai būna nemaloni, bauginanti; ligonis jaudinasi, ginasi nuo tariamų priešų; h. - sunkesnis suvokimo sutrikimas negu iliuzija; h. kyla sutrikus centrinės nervų sistemos analizatorių veiklai - apsinuodijus alkoholiu, narkotikais, po sunkios operacijos, sergant psichikos liga.

Haliucinacija angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Haliucinãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Haliucinãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Haliucinãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)