Hegzametras reikšmė

Hegzametras - (gr. hexametron < hex - šeši + metron - matas): 1. antikinės eilėdaros eilutė, sudaryta iš šešių daktilinių pėdų; penktoji pėda paprastai būna daktilis, o paskutinė (šeštoji pėda) turi du skiemenis (spondėją arba katalektinį daktilį); daktilį pagal antikinės eilėdaros taisykles galima buvo keisti spondėju, išskyrus penktąją pėdą, kuri būtinai turėjo būti daktilis.(Publijaus Ovidijaus Nazono (Publius Ovidius Naso; 43 pr.m.e. - 17 ar 18 m.e.) Metamorfozės (Metamorphoseon libri); 2. naujųjų laikų toninis h.; jo ritmą lemia ne ilgųjų ir trumpųjų, o kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų išsidėstymas; šiame ~e kiekybines pėdas (daktilius ir spondėjus) pakeičia kokybinės (toninės) pėdos (daktiliai ir chorėjai); toninio ~o eilutės turi nuo 13 iki 17 skiemenų, šešis kirčius, visada kirčiuojamą pirmąjį eilutės skiemenį ir priešpaskutinį.

Hegzametras angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Hegzãmetras (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)