Hemolizė reikšmė

Hemolizė - (hemo- + gr. lysis - tirpdymas), sinonimai - hematolizė, eritrocitolizė - med. eritrocitų irimas, kurio metu iš jų išsiskiria hemoglobinas; normali h. nuolat vyksta blužnyje, nes eritrocitai pasensta; kaulų čiulpuose pasigaminę eritrocitai gyvuoja 120 dienų; iš išsiskyrusio hemoglobino susidaro tulžies pigmentai; patologinė h. prasideda apsinuodijus fosforu, arseno arba švino junginiais, kuriais ne kuriais gyvuliniais arba augaliniais nuodais, perpylus netinkamos grupės kraujo, sergant maliarija, dėl nudegimų ir pan.

Hemolizė angliškai
Kirčiavimas:
1. Hemolìzė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)