Himenėjas reikšmė

I Himenėjas - (gr. Hymenaios, lot. Hymenaeus) - senovės graikų ir romėnų santuokos ir vedybinių ryšių Dievas; vienuose mituose Dievų Dioniso ir Afroditės, kituose - Apolono ir vienos mūzos sūnus; vaizduojamas nuogas jaunuolis, pasipuošęs gėlių girliandomis, su deglu ir vestuviniu šydu rankoje; ~o ryšiai- santuoka.,

II himenėjas - (plg. Himenėjas) - antikinės poezijos žanras: vestuvinės dainos, kurtos hegzametru; jas kūrė paskutinis žymus romėnų poetas Gajus Valerijus Katulas (Gajus Valerius Catullus; 87-54 pr.m.e.) ir kt.; helenizmo laikotarpiu iš ~o, dainuojamo priešais jaunosios namus, susiformavo naujas vestuvinių dainų žanras epitalama.
Kirčiavimas:
1. Himenė́jas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)