Hunai reikšmė

Hunai - (pagal klajoklių genčių ~ų (gr. Hunnoi, lot. Chunni, Hunni), nusiaubusių Europą, pavadinimą) - genčių sąjunga, susiformavusi II—IV a. Pauralės ir Pavolgio stepėse iš tiurkų hunų, atklydusių iš Centrinės Azijos, ir vietinių ugrų bei sarmatų genčių; buvo klajokliai; ieškodami medžioklei ir ganykloms tinkamų plotų, IV a. aštuntajame dešimtmetyje ėmė veržtis į vakarus ir nusiaubė Europą; 451 h., Atilos vadovaujami, įsiveržė į Galiją, bet Katalauno laukų mūšyje pralaimėjo jungtinei romėnų ir germanų (vestgotų bei frankų) kariuomenei; galutinai juos sumušė 469 Bizantijos kariuomenė, ir h. neteko savarankiškumo.

Hunai latviškai
Kirčiavimas:
1. Hùnai (dktv. vyr.gim. dgsk. V.)
2. Hùnai (dktv. vyr.gim. dgsk. Š.)