Ikonostasas reikšmė

Ikonostasas - (gr. eikon - paveikslas, atvaizdas + stasis - stovėjimas, stovėjimo vieta) - aukšta ikonomis papuošta pertvara Rytų bažnyčiose (dažniausiai stačiatikių), skirianti altorių nuo šventyklos kitos dalies; turi trejas duris: pro viduriniąsias, vadinamas caro vartais, turi teisę vaikščioti tik šventikas, pro šonines - ir diakonai; ikonos išdėliotos 3-8 eilėmis pagal jose vaizduojamų asmenų hierarchinę padėtį; ~ai kuriami Rusijoje XIV-XV a. ir paplito bizantinės religinės kultūros šalyse.
Kirčiavimas:
1. Ikonostãsas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)