Imperatorius reikšmė

Imperatorius - (lot. imperator - valdovas): 1. kurių ne kurių monarchinių valstybių, pvz., Japonijos, valdovo titulas; 2. ist.: a) Senovės Romoje - pradžioje karo vadas; respublikos laikais - pergalingo vado titulas iki triumfo iškilmių; nuo Gajaus Julijaus Cezario Oktaviano Augusto (Gajus Julius Caesar Octavianus Augustus; 63 pr.m.e. - 14 m.e.) laikų - Romos i.; b) vėlesniais laikais paveldimas valdovo titulas kuriose ne kuriose buvusiose monarchijose, pvz., caro Rusijoje, Prancūzijoje.

Imperatorius angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Imperãtorius (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Imperãtorius (dktv. vyr.gim. dgsk. G.)