Inkvizicija reikšmė

Inkvizicija - (lot. inquisitio - paieška), Inquisitio Haereticac Pravitatis, Sanctuni Officium - ist.teisminė katalikų bažnyčios institucija jos opozicijai slopinti, įsteigta IV Laterano susirinkimo nutarimu 1215 kaip kovos su erezijomis (albigiečiais, katarais ir kt.) įrankis; pirmoji mirties bausmė už ereziją bažnyčios iniciatyva buvo įvykdyta dar 385 Ispanijoje; plintant eretiniams sąjūdžiams, popiežius Liucijus III (Lucius; popiežius 1181-1185) 1184 patvirtino Veronos bažnyčios susirinkimo dekretą, liepiantį vyskupams ieškoti savo valdose eretikų, teisti juos ir atiduoti pasaulietinei valdžiai nubausti; popiežius Grigalius IX (Gregorius IX; 1180-1241) visuose katalikiškuose kraštuose įsteigė specialius ~os tribunolus, tiesiogiai pavaldžius Romos kurijai; stropiausi inkvizitoriai buvo dominikonai ir kiek vėliau pranciškonai; ~os teismų bausmės buvo labai sunkios - viešas nuplakimas, įkalinimas (dažnai iki gyvos galvos), gyvo užmūrijimas arba sudeginimas ant laužo, konfiskuojant turtą (jį pasidalydavo bažnyčia ir skundikas); i. pirmiausia panaikinta protestantizmą priėmusiuose kraštuose, vėliau Portugalijoje - 1820, Ispanijoje - 1835, Italijoje - 1859.

Inkvizicija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Inkvizìcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Inkvizìcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Inkvizìcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)