Instrumentuotė reikšmė

Instrumentuotė - Muz.: 1. muzikos kūrinio balsų paskirstymas orkestro ar kito ansamblio instrumentams, fiksuojamas partitūroje; 2. muzikos kūrinio, parašyto vienam instrumentui, pritaikymas instrumentų grupei, orkestrui; 3. lit. nekanonizuoti stilistiškai bei meniškai tikslingi eiliuotos kalbos sąskambiai ir juos tyrinėjantis mokslas fonika.

Instrumentuotė angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Instrumentuõtė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)