Jahvė reikšmė

Jahvė - Jhvh, Jehova, ntk. (hebr. aš, kuris esu) - judaizmo Dievas; Senajame Testamente (Iš 3,14) rašoma, kad šį vardą Mozei apreiškė pats Dievas iš degančio krūmo dykumoje apie XIII a.pr.m.e.; susikūrus Izraelio karalystei, virto jos valstybiniu, o vėliau tautiniu žydų Dievu; vadinamuoju pranašų laikotarpiu (VIII-VII a.pr.m.e.) judaizme buvo suformuluota ~ės, kaip vienintelio ir universalaus Dievo, pasaulio kūrėjo, lemiančio jo ir žmonių likimą, sąvoka; ~ės vardas senovėje laikytas magišku, šventu, todėl jo netardavo; vietoje jo Biblijoje ir garsiai skaitant šventraštį vartojamas Adonajus, Elohimas; Biblijos vertime į lietuvių kalbą pakeistas Viešpačiu; iš judaistinės ~ės koncepcijos yra kilusi krikščionybės Dievo Tėvo sąvoka.

Jahvė angliškai
Kirčiavimas:
1. Jãhvė (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)