Karaimai reikšmė

Karaimai - (hebr. karaj, dgs. karajim - skaitantis; sk. karajimai): 1. tauta, viduramžiais materialine kultūra buvusi artima Krymo totoriams; manoma, kad susiformavo X a. iš Krymo chazarų ir polovcų, priėmusių karaitų (judaizmo atšaka) tikėjimą; XI-XVIII a. gyveno Kryme, ypač Čufut Kalėje, Mangupe; Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis XIV a. pabaigoje kelis šimtus jų šeimų pasikvietė į Lietuvą ir apgyvendino Trakuose; vėliau jų dalis įsikūrė Vilniuje, Panevėžyje, Pasvalio ir Biržų apylinkėse; verčiasi žemdirbyste, ypač daržininkyste, kalba ~ų kalba, priklausančia tiurkų kalbų grupei; turi savo raštą; Trakuose išlikę ~ų tradiciniai namai; ~ų yra Lenkijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Egipte, Izraelyje; 2. ~as, ~ė vns. ~ų religijos atstovas; judaizmo atšaka, susiformavusi VII-VIII a.; išpažįsta tik Bibliją, ypač Mozės knygas, nepripažįsta Talmudo, kitaip karaitas, ~ė.

Karaimai lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Karaìmai (dktv. vyr.gim. dgsk. V.)
2. Karaìmai (dktv. vyr.gim. dgsk. Š.)