Karmelitai reikšmė

Karmelitai - (pagal pavadinimą pirmosios bendruomenės, įsikūrusios 1155 Palestinoje ant Karmelio kalno (hebr. Keremel - pažodžiui: Viešpaties vynuogynas), pasak Biblijos, pranašo Elijo maldos vieta (2 Kar 48-37)); 1. katalikų vienuolių ordinas, įkurtas kalabrijiečio (Kalabrija (it. Calabria) - sritis Italijos pietuose) kryžiuočio Bertoldo kartu su dešimčia bendraminčių; 1242 priėmė cenobitinę regulą, kurią 1247 patvirtino popiežius Inocentas IV (Innocentius IV; apie 1195-1254); 1238-1244 persikėlė į Europą; žinomos jų kelios atšakos: basųjų ~ų ordinas, kurį 1593 patvirtino popiežius Klemensas VIII (Clemens VIII; 1536- 1606); Lietuvoje pirminės regulos k. įsikūrė XVI a. pradžioje; Vilniuje jiems buvo pastatyta šv. Jurgio bažnyčia ir prie jos - vienuolynas; XVII a. pradžioje atsikėlė basieji k.; jie turėjo šventosios Teresės bažnyčią ir vienuolyną, Aušros vartuose įrengė koplyčią, Marijos paveikslą išgarsino kaip stebuklingą; dar turėjo vienuolynus Kėdainiuose, Kražiuose (Kelmės r. Šiaulių apskr.), Pumpėnuose (Pasvalio r. Panevėžio apskr.), Raseiniuose, Skapiškyje (Kupiškio r. Panevėžio apskr.), Tabariškėse (Šalčininkų r. Vilniaus apskr.); po 1831 ir 1863 sukilimų caro valdžia juos uždarė; nepriklausomoje Lietuvoje vėl buvo atidaryti vienuolynai Kaune ir Vilniuje; 2. ~as vns. to ordino vienuolis.
Kirčiavimas:
1. Karmelìtai (dktv. vyr.gim. dgsk. V.)
2. Karmelìtai (dktv. vyr.gim. dgsk. Š.)