Katalikybė reikšmė

Katalikybė - (lot. catholicus < gr. kalholikos - visuotinis) - labiausiai paplitusi krikščionybės kryptis: Katalikų Bažnyčios skelbiama religinė, moralinė ir socialinė doktrina bei ja grindžiami religingumo tipai, pasaulėžiūra, visuomeninė ir politinė ideologija; k., kaip doktrina, remiasii Biblija ir Tradicija; ~ės doktrinos principus dogmatizavo Nikėjos (325), Konstantinopolio (381), Efeso (431), Chalkedono (451), Tridento (1545- 1563) Bažnyčios susirinkimai, papildė XIX ir XX a. priimtos dogmos (Marijos nekalto prasidėjimo, jos paėmimo į dangų, popiežiaus neklystamumo); pagrindinės ~ės tikėjimo tiesos yra Triasmenis Dievas - Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia; Kristus įsteigė 7 sakramentus - krikštą, sutvirtinimą, Švenčiausiąjį sakramentą, atgailą, ligonių patepimą, kunigystę, santuoką; išganymui reikalinga ne tik Dievo malonė, bet ir regimoji Bažnyčia; yra skaistykla, kurios nepripažįsta stačiatikybė ir protestantizmas, bei amžinasis gyvenimas danguje arba pasmerkimas pragare.

Katalikybė angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Katalikýbė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)