Kavalerija reikšmė

Kavalerija - (pranc. cavalerie < it. cavalleria, isp. caballeria < caballero < caballo - arklys, žirgas) - raitoji kariuomenė; pradėta naudoti IX a.pr. m.e. Asirijoje, vėliau ir kitose vergovinėse valstybėse; Persijoje VI a.pr.m.e. k. buvo svarbiausia kariuomenės rūšis, skirstoma į sunkiąją (ginkluotą kardais bei ietimis) ir lengvąją (ginkluotą lankais, trumpakotėmis ietimis); IV a.pr.m.e. antrojoje pusėje AJeksandras Makedonietis (356- 323 pr. m.e.), antikos karvedys, Makedonijos karalius (nuo 336) sukūrė reguliariąją ~ą; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje k. sudarė pagrindinę jėgą; Vytauto laikais (1401— 1430) suformuota Lietuvoje gyvenančių totorių lengvoji k.; Stepono Batoro valdymo laikais (1576-1586) buvo suformuoti husarų ~os pulkai; 1776 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo dvi raitininkų brigados, raitoji gvardija ir penki raitininkų pulkai; 1919-1920 įsteigti trys ~os pulkai: husarų, ulonų ir dragūnų, panaikinti 1940.

Kavalerija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Kavalèrija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Kavalèrija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Kavalèrija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)