Kulminacija reikšmė

Kulminacija - (lot. culmen, kilm. culminis - viršūnė): 1. didžiausio pakilimo, įtampos momentas; 2. lit. svarbiausias literatūros kūrinio, spektaklio, filmo momentas; 3. astr. šviesulio perėjimo per dangaus dienovidinį momentas; viršutinės ~os metu šviesulys būna arčiausiai zenito, apatinės ~os metu - arčiausiai nadyro.

Kulminacija angliškai, latviškai, lenkiškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Kulminãcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Kulminãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Kulminãcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)