Labirintas reikšmė

Labirintas - (gr. labyrinthos): 1. sudėtingo plano, klaidus senovinis statinys, kurio koridoriai kryžiuojasi; sunku palėkti į tokio statinio centrinę patalpą ir sunku iš jo išeiti; kaip teigia Publijus Vergilijus Maronas (Publius Vergilius Maro; 70-19 pr.m.e.) veikale Encida (Eneis), tokį ~ą Kretos karaliui Minui XX a.pr.m.e. pastatė garsus dailidė ir architektas Dedalas; 2. antžeminis ovalus ar apskritas apie 10 m skersmens statinys iš mažų lauko akmenų, statytas I tūkstantmetyje pr.m. e. Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Kolos pusiasalyje, Karelijoje, Solovkų salose, Estijoje; dar vadinamas šiaurės ~u, kurio viduje buvo vingiuotų takelių, kaip manoma, turėjusių magišką galią; 3. apsodinti medžiais, vingiuoti parko takai, vedantys į aikštę su fontanu; 4. vidinės ausies dalis - kaulinis 1. ir jo viduje esantis plėvelinis 1.; S.prk. sudėtinga, paini situacija, iš kurios sunku rasti išeitį, pvz., minčių 1., gatvių 1.; 6. sudėtingas, paprastai spiralės pavidalo, geometrinio ornamento motyvas, paplitęs viduramžiais, ypač gotikos mene.

Labirintas angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Labirìntas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)