Manija reikšmė

I manija - (gr. mania - potraukis, aistra, beprotystė) - liguista būsena, kuriai būdinga nepagrįstai pernelyg pakili nuotaika ir veiklumas, per daug gera nuomonė apie save, paviršutiniškas mąstymas, šnekumas, garsi kalba, išsiblaškymas, pagreitėjusios asociacijos.,

II Manija - Senovės graikų deivė: beprotybės, kuria ji bausdavusi įstatymus ir papročius pažeidusius žmones, įasmeninimas.,

Manija - (gr. mania - potraukis, aistra, beprotystė) - antrasis sudurtinių žodžių dėmuo, rodantis sąsają su meile, dideliu pomėgiu ar polinkiu, liguistu potraukiu į ką nors, pvz., kleptomanija.

Manija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Mãnija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Mãnija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Mãnija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)