Miunhauzeno sindromas reikšmė

Miunhauzeno sindromas - (pagal pavardę barono Karlo Frydricho Hieronimo fon Miunhauzeno (von Mūnchhausen; 1720-1797), kuris kaip vokiečių karininkas, tarnavęs Rusijos kariuomenėje ir kovojęs su turkais, paskui apsigyveno Hanoveryje (Hannover), kur, gurkšnodamas vyną, pasakodavo draugams išsigalvotus karo ir medžioklės įspūdžius, ilgainiui virtusius legendomis; vokiečių literatas Rudolfas Erichas Raspė (Raspe; 1737- 1794) paskelbė fantastinių istorijų knygą Barono Miunhauzeno pasakojimas apie jo nuostabias keliones ir karo žygius Rusijoje (1785)) - psich. pagrindo neturintys nusiskundimai įvairiausiais negalavimais, skausmais; įsitikinimas, kad serga ir kitus įtikinėja sergąs, reikalauja medikų, ypač chirurgų pagalbos, nurodo konkrečią ligą; sindromas dažnas tarp kalinių.
Kirčiavimas:
Miunhauzeno sindròmas