Neandertalietis reikšmė

Neandertalietis - (pagal pavadinimą Neandertalio (Neandertal) slėnio Vestfalijoje (Westfalia), Vokietijoje, kur Feldhoferio urve 1856 darbininkai rado žmogaus griaučius; antropologai ginčijosi, ar čia yra patologiško dabartinio žmogaus griaučiai, ar kokio nors archajiško; pastaroji nuomonė nugalėjo, kai 1868 buvo rasti dveji panašūs griaučiai Belgijoje Namur (Spy) urve; sk. ne/andertalietis) - iškastinis žmogus, gyvenęs viršutinio pleistoceno epochoje (prieš 1,7 mln. metų - 700 000 metų) didesnėje Europos dalyje ir Viduržemio jūros pakrantėse; kitos grupės gyveno Afrikoje ir Azijoje; klasikiniai ~čiai buvo žemo ūgio (155-160 cm), stipraus sudėjimo, žemos kaktos, su stipriais antakiniais velenais; smarkiai atsikišę abu jų skruostikauliai ir apatinis žandikaulis; be barzdos; medžiojo primityviais įnagiais, rinko vaisius; išmirė dėl susidariusio atšiauraus klimato ledynmečio epochos pabaigos pradžioje arba dėl kitų priežasčių; ~čiai buvo pirmieji žmonės, laidodavę savo mirusiuosius) - protingojo žmogaus Homo sapiens porūšis Homo sapiens neandertlialensis, žmogaus raidos šalutinė atšaka.

Neandertalietis angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Neandertaliẽtis (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)