Neokatalikybė reikšmė

Neokatalikybė - (neo- + katalikybė; sk. ne/okatalikybė), neokatolicizmas (2) (sk. ne/okatoliciz- mas) - modernios katalikybės kryptys, gyvavusios Europoje tarp I ir II pasaulinių karų; plėtojo antischolastines XIX a. pabaigos - XX a. pradžios katalikiškojo modernizmo idėjas, stengėsi katalikybę sieti su gyvenamojo meto kultūra, demokratinėmis visuomenės tendencijomis; ~ės idėjos siejamos su naujųjų laikų filosofija.
Kirčiavimas:
1. Neokatalikýbė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)