Obtiuratorius reikšmė

I obtiuratorius - (sk. obturat'orius): 1. įtaisas, periodiškai užstojantis šviesos pluoštą kino kameroje, projekciniame aparate, šviesos moduliatoriuje; 2. šaunamojo ginklo užrakto įtaisas, šūvio metu nepraleidžiantis parako dujų atgal pro užraktą ir į priekį pro tarpą tarp sviedinio arba kulkos ir vamzdžio sienelių.,

II obtiuratorius - (lot. obturatio - užkimšimas) - metalo, plastiko ar kitos medžiagos plokštelė burnos ertmės, pvz., gomurio, defektams uždengti; o. naudojamas gomurio įgimtiems nesuaugimams ir viršutinio žandikaulio įgytiems defektams gydyti.