Onomatopėja reikšmė

Onomatopėja - (gr. onomatopoiia - žodžių kūrimas) lingv.: 1. darymas žodžių, kurie remiasi gamtos ir kitokių garsų atkartojimu ar jų mėgdžiojimu, pvz., kukuoti, kriuksėti; pokšt, brakšt; 2. gamtos (gyvosios ir negyvosios) garsų mėgdžiojimas, jų atkartojimas, pvz.,: kakarieku, ku kū; bum bum tra ta ta; 3. lit. stiliaus figūra: garsažodžių vartojimas kalbai pagyvinti, garsiniam įspūdžiui sustiprinti, vaizdui paryškinti, tam vartojant beprasmius ar prasmingus žodžius, pvz.: Kas ten kalbas? - e žąsys paupy gagena; egi, mat, lizde starkus pamiškėj klegena; egi antys „pry, pry, pry!" priskridę į liūną; egi kukutis klausia savo pačią, sūnų: „ką, ką, ką jums atnešti? ką jūs kalbat niekus! ką, ką, ką? ar grūdus, ar muses, ar sliekus?" (A. Baranauskas).

Onomatopėja angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Onomatopė́ja (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Onomatopė́ja (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Onomatopė́ja (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)