Ortoepija reikšmė

Ortoepija - (orto- + gr. epos - šneka; sk. orto/epija) lingv.: a) fonetikos šaka, kurios objektas - bendrinės kalbos garsų bei jų samplaikų taisyklingas tarimas; b) kalbotyros šaka, kuri rūpinasi kalbos tarties taisyklių laikymusi.

Ortoepija angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Ortoèpija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Ortoèpija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Ortoèpija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)