Pandora reikšmė

I Pandora - (gr. Pandora - viskuo apdovanota) - graikų mituose: pirmoji moteris, kurią iš žemės ir vandens Dzeuso valia nulipdė Hefaistas, kiti Dievai apdovanojo grožiu, žavumu, klasta, melu; Dzeusas atsiuntė ~ą žmonėms, bausdamas juos už Prometėjo ugnies pagrobimą; ištekėjusi už Prometėjo brolio Epitemėjo (gr. gudrus po laiko), nepaisydama draudimo, iš smalsumo atvožė skrynią, dovanotą Dzeuso Epitemėjui, ir išleido iš ten visas žmonių nelaimes bei ligas; Dzeuso paliepta, skrynią užvožė tik tada, kai joje buvo likusi vien viltis; ~os skrynia - (akacijos medžio) nesibaigiančių nelaimių, vargų šaltinis.,

II pandora - (lot., gr. pandura) - muz. tristygis muzikos instrumentas liutnios atmaina; skambinama plektru; vartota jau Senovės Graikijoje, paplitusi XVI-XVII a. kaip citros su dvigubom stygom atmaina.
Kirčiavimas:
1. Pandorà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Pandorà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Pandõra (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)