Panika reikšmė

Panika - (gr. panikos - staigus, netikėtas; pagal vardą senovės graikų mitologinio Dievo Pano, kuris įtūžęs savo šaižiu balsu popietinės tylos metu, kai visa, kas gyva, miega, gąsdindavo žmones ir žvėris): 1. staigi, netramdoma, dažnai nepagrįsta baimė, išgąstis, sumaištis; paprastai p. apima iš karto daugelį žmonių; 2. socialinėje psichologijoje p. yra viena iš minios elgesio formų, pasireiškianti nevaldoma realaus arba įsivaizduojamo pavojaus baime, kuri stiprėja minios nariams veikiant vienam kitą; ~os priepuolis- staigūs, trumpi, stipraus nerimo priepuoliai.

Panika angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Pãnika (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Pãnika (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Pãnika (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)