Parašiutas reikšmė

Parašiutas - (pranc. parachute < parer - nukreipti + chute - kritimas): 1. įtaisas arba jų sistema atmosferoje judančiam ar krintančiam kūnui stabdyti; sudaryta iš audeklinio kupolo, lynų, kupolo ištraukiamojo mechanizmo, kūno pakabos; iki vartojimo p. būna sulankstytas tam tikra tvarka ir sudėtas kuprinėje; jo plotas apie 50 m^2; Siamo akrobatai naudojo skėčio pavidalo ~ūs; pagal Leonardo da Vinčio principus pagamintas pirmasis p. išbandytas šokant nuo bokšto 1617; Lietuvoje - 1928; 2. kaln. mechanizmas, sulaikantis keliamojo narvo kritimą, nutrūkus lynui.

Parašiutas angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Parašiùtas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)