Paulikonai reikšmė

Paulikonai - (gr. Paulikianoi; pagal evangelisto Pauliaus vardą; sk. paulikijônai) - viduramžių krikščionių erezija, kilusi VII a. Armėnijoje, kurios pradininkas - dvasininkas Konstantinas, vėliau pasivadinęs Silvanu; p. rėmėsi manicheizmu ir mazdakizmu, pasaulį aiškino šitaip: jį valdąs Dievas ir šėtonas, o Kristus esąs vienas angelų; pripažino tik Naująjį Testamentą, bet Pauliaus laiškus interpretavo savaip, neigė bažnyčią; VIII a. pabaigoje (daugiausia miestų varguomenė ir valstiečiai) išplito Mažojoje Azijoje; jų reikalavimai - antifeodalinio pobūdžio; IX a. pabaigoje pradėjo ginkluotą kovą.