Pelagianizmas reikšmė

Pelagianizmas - (pagal vienuolio Pelagijaus (Pelagius; apie 350 - apie 422), ~o pradininko, vardą; sk. pelagijanizmas) - ankstyvosios krikščionybės doktrina, neigianti gimtąją nuodėmę ir skelbianti, kad žmogus galįs pasiekti išganymą pats (dorovingumu), be Dievo malonės; pirmiausia plito Romoje, paskui - Pietų Afrikoje ir Jeruzalėje; p. religiją pakeitė etika; Efeso bažnyčios susirinkimas 431 ~ą pasmerkė kaip ereziją, bet jo pasekėjų dar buvo iki VI a.