Pitagorizmas reikšmė

Pitagorizmas - (pagal Pitagoro (lot. Pythagoras; apie 570 - apie 500 pr.m.e.), graikų filosofo, matematiko, pavardę) - senovės graikų religinė - filosofinė ir teorinė - mokslinė kryptis, pradėta Pitagoro Krotone, kur jis apie VI a.pr.m.e. įkūrė religinį - etinį būrelį, kuris derino religinę mistiką su mokslo tyrimais, viena sielos apvalymo priemone laikė mokslinį darbą; pitagorininkai daugiausia domėjosi siela ir jos persikūnijimu; jie teigė, kad siela esanti atskirai nuo kūno, galinti susijungti su bet kuriuo kitu kūnu ir, būdama už jo ribų, išliekanti gyvajam mirus; kūną laikė sielos varžtais, kalėjimu, į kurį ji patekusi už prasikaltimą ir galinti išsivaduoti apsivalymu; jos kūniško gyvenimo tikslas - išsivaduoti iš kūno; tai pasiekiama misterijomis, asketizmu, pamaldumu.
Kirčiavimas:
1. Pitagorìzmas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)