Placenta reikšmė

Placenta - (lot. placenta - paplotėlis, sklindis): 1. med. nuovala - moters laikinas organas, susidarantis nėštumo trečio mėnesio pabaigoje, per kurį nėštumo metu vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus; su vaisiumi jungiasi virkštele; p. - apskrito, kartais ovalaus disko pavidalo; skersmuo 15-20 cm; sveria 500-600 g; 2. bot. sėklasosčiai: a) apatinėje paparčio lapo pusėje tam tikri sustorėjimai, ant kurių formuojasi sporangės; b) mezginės vietos, prie kurių yra prisegti sėklapradžiai ir pro kurias jie aprūpinami maisto medžiagomis; 3. visų žinduolių patelių laikinas organas, maitinantis vaisių.

Placenta angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Placentà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Placentà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Placeñta (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)