Rabarbaras reikšmė

Rabarbaras - (vok. Rhabarber, pranc. rhubarbe < lot. rheu barbarum (vartota šventojo Izidoriaus iš Sevilijos)) - bot. Rlieum, rūgtinių šeimos Pofygonaceae daugiamečių žolių gentis; savaime auga Pietryčių Azijoje, Kinijoje, Altajuje, Sibire; Lietuvoje auginamos dvi rūšys: daržovinis r. Rheum undulatum ir pontinis r. Rheum rhaponticum; šakniastiebis ilgas, storas; stiebas stačias, tuščiaviduris arba pilnaviduris, vagotas, iki 2 m aukščio; lapai dideli; ilgakočiai; žiedai smulkūs, dažniausiai dvilyčiai, balsvi, kartais raudoni, susitelkę varpos, šluotelės arba galvutės pavidalo žiedynais; valgomi švieži, konservuojami; iš šaknų gaminami vaistiniai preparatai.

Rabarbaras angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Rabárbaras (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)