Rabinas reikšmė

Rabinas - (hebr. rabbi - mano mokytojas) - judėjų dvasininkas, tikybos mokytojas, teisėjas, religinės bendruomenės vadovas; iš pradžių Biblijos žinovas, aiškintojas, autoritetas religijos ir teisės klausimais; ~ais buvo vadinami ir Talmudo autoriai; diasporoje nuo XII a. r. - kahalo valdininkas, kuris moko tikybos, teisėjauja, tuokia, atstovauja religinei bendruomenei išoriniame pasaulyje; Vakarų šalyse nuo XIX a. r. - tik tikybos mokytojas, dvasininkas, teologas; ~ą renka bendruomenės vadovybė arba jos vyrija iš ješiboto auklėtinių; ~ų judaizmas - viduramžių ~ų religija; jie išsamiai interpretavo Talmudą, sukūrė autoritetingus įstatymų kodeksus, sukaupė gausybę atsakymų į keblius klausimus ir pan.

Rabinas angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Rãbinas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)