Reakcija reikšmė

Reakcija - (re- + lot. actio - veiksmas; sk. re/akcija): 1. chem. vienų medžiagų virtimas kitomis; 2. psichol. bet kuris organizmo atsakas į išorės ar vidaus pokyčius; ~o s laikas- laiko tarpas nuo kokio nors signalo (optinio, akustinio ir kt.) pateikimo pradžios iki tiriamojo individo atsakymo į tą signalą pradžios; ~os norma - gyvūnų rūšies elgesio, veiksmų, gebėjimų vidurkio didžiausias viršijimas; 3. chem. vienų medžiagų virtimas kitomis, pvz., oksi-dacijos r. - r., kuriai vykstant oksiduojama medžiaga atiduoda elektronus; antrinė r. - cheminės ~os produktų r.; antrojo laipsnio r. — r., kurios greitis proporcingas vienos iš reaguojančiųjų medžiagų koncentracijos kvadratui arba dviejų medžiagų koncentracijų sandaugai; aprotoninė r. - r., kurioje perduodami ne protonai, bet kiti jonai; cheminė r. - vienų medžiagų virtimas kitomis; fotocheminė r. - šviesos sukelta reakcija; kondensacijos r. - dviejų molekulių jungimasis, kurio metu atskyla mažesnė molekulė; letarginė r. - lėta r., nespartėjanti padidinus temperatūrą; oksidacijos r. - r., kurios metu oksiduojama medžiaga atiduoda elektronus; radikalinė r. - r., kurios metu susidarančios tarpinės dalelės yra laisvieji radikalai; 4. fiz. atomų branduolių kitimas; grandininė r. - cheminė ar branduolinė r., kurios aktyvusis centras sukelia ilgą kitimų grandinę; 5. med. medžiagų kitimas nuo sąveikos, pvz., atmetimo r.; 6. polit, visuomenės pažangos slopinimas, siekimas įtvirtinti arba grąžinti atgyvenusią visuomenės santvarką; 7. prk. perėjimas prie būklės, priešingos ankstesnei.

Reakcija angliškai, latviškai, lenkiškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Reãkcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Reãkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Reãkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)