Riterių reikšmė

Riterių - Dgs. ordinai dgs. - riterių religinės organizacijos; įsteigti XII a. Ispanijoje per rekonkistą, pvz., kalatrava; Palestinoje per kryžiaus karus, pvz., joanitai, templieriai, kryžiuočiai; ir XIII a. Pabaltijyje - Dobrynės broliai, kalavijuočių ordinas; formaliai buvo pavaldūs popiežiui; ordinams vadovavo didysis magistras, renkamas visam gyvenimui, tvirtinamas popiežiaus; svarbiausius jų klausimus sprendė generalinė kapitula, sudaryta iš ordino aukščiausių pareigūnų; ordinų nariai, vadinami broliai, duodavo tradicinius vienuolių įžadus, tarp jų ir neturto, tačiau greitai pralobo, net sukūrė riterių valstybes, pvz., joanitai - Maltoje, kryžiuočiai - Prūsijoje; turėjo didelę įtaką XIII-XVI a. politiniam gyvenimui; joanitai, kryžiuočiai tebeegzistuoja kaip elito organizacijos Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.

Riterių angliškai
Kirčiavimas:
1. Rìterių (dktv. vyr.gim. dgsk. K.)